- šlamėjimas
- šlamė́jimas dkt. Glúosnių tankmėjè pasigir̃do šlamė́jimas.
.
.
šlamėjimas — sm. (1) Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. NdŽ, Trgn → šlamėti 1: Ir kalbos paukščių klausiau – negerai klegėjo, ir lapų šlamėjimo klausiau – gūdžiai šlamėjo V.Krėv. Mane šlamėjims ąžuolų nuvargusį migdys rš. | prk.: Niekada nesijautėme tokie artimi, tokie… … Dictionary of the Lithuanian Language
bruzga — sf. SD364, [K] ūžimas, šlamėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
cypsėjimas — sm. (1), cypsėjimas (1) Gs → cypsėti: Vienoje kiemo kertėje buvo girdėti kažin koks šlamėjimas ir cypsėjimas Šlč. Netrukus pradėjau suprast keistus paukščių cypsėjimus Mš … Dictionary of the Lithuanian Language
dygtelėti — dygtelėti, ėja, ėjo intr. 1. staigiai įdurti: Dygtelėjo – misliau, kad šakalaitis koks įdūrė Pln. Aš eitu, i mun dygtelėjo į tą koją, veizu – juoda gyvatė besiraitanti Kl. 2. End smarkiai suskausti, nusmelkti: Dantis dygtelėjo Škn. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
ošimas — ošìmas sm. (2) K; R169 → ošti 1: Sodno ošimas ir šlamėjimas jam tartum žinomas, jau girdėtas J.Bil. Tada tai jo gema pirmoji giesmė, liūdnesnė už girių ošimą Mair. Klausydavosi galingo jūros vandenų ošimo rš. Tuo po tam pašaliai visi kribždėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
pliuškesys — pliuškesỹs sm. (3b) teškenimas, srovenimas: Medžių šlamėjimas ir nenutylantis vandens pliuškesys – visa tai ypatingai mane veikė rš. Tą aidą marės ištirpdo bangų pliuškesyj rš … Dictionary of the Lithuanian Language
stiprėti — stiprėti, ėja (stìpri), ėjo intr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. I, LL324 darytis fiziškai stipriam (stipresniam): Ligonis stiprė[ja], t. y. eina į stiprumą J. Dabar (pavasarį) vien tiktai oru žmogus stiprėja Ob. Augo jaunas bernužėlis, augo stiprėjo pas… … Dictionary of the Lithuanian Language
sušlamėjimas — sm. (1) NdŽ → sušlamėti 1: Krūpčiojo Veronika nuo kiekvieno daiktelio sušlamėjimo A.Vien. Plačios ausys daug jam padeda: mažas sušlamėjimas by kame – dramblys jau ir begirdįs Blv. šlamėjimas; sušlamėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
tildyti — tìldyti, o (tìldžia), ė tr. K, KŽ; N caus. tilti. 1. daryti tylesnį, tylų: Tìldyti sparnų šnaresį NdŽ. Dešine ranka užgauna [kanklių] stygas, o kaire tildžia, uždėdamas pirštus ant stygų LTII104. 2. M.Valanč, Žvr, Ėr daryti, kad nutiltų,… … Dictionary of the Lithuanian Language
čiuži — čiužì interj., čiùži kartojant nusakomas: 1. čiužėjimas, šlamėjimas: Naktį girdžiu – čiužì čiužì kažin kas atačiuža per šiaudus Kp. 2. šliur (ėjimas): Čiuži čiuži ir nučiūžavo maišu nešinas Šts. Ansai sau čiùži čiùži ir nunešė tėvuo valgyti … Dictionary of the Lithuanian Language